Kalbu bu akademija – logopedo pagalba vaikams Vilniuje
Kaip vystosi vaiko kalba: ką svarbu žinoti kiekviename etape? Ar kada susimąstėte, kada vaikas „turėtų“ pradėti kalbėti? O gal pastebite, kad jūsų mažylis garsiai „šnekasi“, bet dar netaria žodžių? Kalbos raida yra natūralus, tačiau labai sudėtingas procesas, priklausantis nuo klausos, emocinio ryšio, patirties ir aplinkos. Remiantis ASHA, ICAN, WHO ir kitų pasaulinių organizacijų gairėmis, pateikiame kalbos ir kalbėjimo raidos etapus nuo gimimo iki 5 metų amžiaus.
Logopedė Indrė
1/6/20252 min read
Iki 1 metų: garsų atradimo metas
Pirmieji mėnesiai – tai klausymosi ir emocinio ryšio kūrimo laikas. Kūdikiai:
reaguoja į balsą,
mėgaujasi melodija,
pradeda gugenti ir tyrinėti garsus.
Apie 6–12 mėn. dauguma kūdikių jau geba:
atpažinti savo vardą,
suprasti žodžius kaip „ne“, „mama“,
mėgdžioti tonus, leisti skiemenis („ba-ba“, „da-da“).
Patarimas tėvams: kalbėkite aiškiai, lėtai, su šypsena. Kūdikiui svarbiausia – jūsų balsas, ritmas ir emocija.
1–2 metai: pirmieji žodžiai ir junginiai
Tarp 12 ir 24 mėn. vaikas pradeda:
tarti pirmuosius prasmingus žodžius („mama“, „noriu“),
suprasti paprastus nurodymus („duok kamuoliuką“),
jungti du žodžius („mama ateik“, „dar noriu“).
Šiame amžiuje kalbos supratimas auga greičiau nei kalbėjimas – todėl svarbu kalbėti su vaiku kuo daugiau, net jei jis atsako gestais ar garsais.
2–3 metai: sakinių kūrimas
Antrųjų metų pabaigoje dauguma vaikų:
žino apie 200–300 žodžių,
kuria trumpus sakinius („noriu obuolio“, „važiuoja mašina“),
klausia „kas?“, „kur?“.
Kalba tampa priemonė ne tik gauti daiktą, bet ir dalintis patirtimi. Vaikai pradeda žaisti šalia kitų, mokosi pokalbio taisyklių.
Patarimas tėvams: komentuokite veiklą („plaunam rankytes“, „dabar valgysim“), skaitykite trumpas knygeles su paveikslėliais.
3–4 metai: pasakojimų ir fantazijos laikotarpis
Vaikas geba:
kalbėti 4–6 žodžių sakiniais,
suprasti klausimus „kodėl“, „ką“,
pasakoti apie tai, ką matė ar veikė.
Tobulėja gramatika, atsiranda vaidinimų ir simbolinių žaidimų, kurie padeda kalbai vystytis dar sparčiau.
Patarimas tėvams: skatinkite pasakojimus – klauskite „kas nutiko toliau?“, „kaip manai, ką jis jautė?“.
4–5 metai: brandžios kalbos pradžia
Iki penkerių metų:
kalba tampa pilnai suprantama kitiems žmonėms,
sakiniai ilgesni, sudėtingesni (5–7 žodžiai),
vaikas moka derinti kalbą prie situacijos (tyliau, garsiau, mandagiau).
Kalba jau padeda bendrauti, spręsti problemas ir reikšti mintis.
Patarimas tėvams: kalbėkite su vaiku kaip su partneriu – aptarkite jo dieną, planus, emocijas. Tai ugdo žodyną ir empatiją.
Kada verta kreiptis į logopedą?
Kiekvienas vaikas vystosi individualiai, tačiau verta pasikonsultuoti, jei:
iki 18 mėn. vaikas netaria jokių žodžių,
2–3 m. dar nekalba sakiniais,
atrodo, kad vaikas nesupranta nurodymų,
dažnai naudoja tik gestus ar garsus vietoj žodžių.
Ankstyvas įsikišimas padeda išvengti vėlesnių sunkumų kalbant, mokantis skaityti ar bendrauti.
Straipsnis parengtas remiantis:
American Speech-Language-Hearing Association (ASHA). (2023). Speech and Language Developmental Milestones.
ICAN & Talking Point (UK). (2021). Stages of Speech and Language Development.
Royal College of Speech and Language Therapists (RCSLT). (2020). Supporting Children’s Communication Development.
World Health Organization (WHO). (2012, updated 2023). Care for Child Development.
Speech Pathology Australia (SPA). (2019). Communication Milestones.
Hart, B., & Risley, T. R. (1995). Meaningful Differences in the Everyday Experience of Young American Children.
Kuhl, P. K., Stevens, E., Hayashi, A., et al. (2006–2014). Research on infant-directed speech and phonetic learning.
Tomasello, M. (2008). Origins of Human Communication.